Jei norite aplankyti ugnikalnį, bet Etna jums atrodo pernelyg „civilizuota“, Stromboli jums tikrai patiks. Čia ne tik kas 15 minučių galite stebėti lavos išsiveržimą, bet ir į viršūnę galima patekti tik pėsčiomis.  Ne pasakyti, kad turistų čia nesusirenka, bet iki kraterio tikrai turėsite eiti patys, o kilimas ir vėlesnis nusileidimas reikalauja pakankamai geros fizinės formos.

Žinoma, italai sugalvojo alternatyvą tiems, kuriems nepatinka kopti. Galite sumokėti už kelionę laivu (20–35 eurai) ir stebėti lavos spektaklį iš jūros arba iš restorano „Osservatorio“ terasos. 

Į viršų galima lipti tik su gidu; jei eisite savarankiškai, jums gali grėsti 500 eurų bauda. Juk šis ugnikalnis yra labai aktyvus, o kai kuriose vietose nėra kelio atgal – labai lengva paslysti ar nukristi. Taigi, jei ketinate eiti pėsčiomis, labai svarbu apsirengti tinkamai ir, svarbiausia, avėti tinkamą avalynę – reljefas iš esmės sudarytas tik iš juodo smėlio, kurį, kaip minėta įraše apie Etną, galbūt dar ir po mėnesio išsibarsite iš batų. Geras patarimas – pasiimti senas, laisvas kojines, nupjauti pirštų dalį iki pėdos vidurio ir likusią dalį užmauti ant kulkšnių aukščio žygiavimo batų, kad pelenai nepatektų į batus jau nuo pat pirmo žingsnio. 

Kopimas vyksta į vakarus, o viršūnėje pučia šaltas vėjas, todėl nors žygio pradžioje kepsite karštoje saulėje, po saulėlydžio viršūnėje tampa tikrai šalta ir vėjuota, todėl prireiks megztinio, o gal net striukės. Kiti būtini daiktai – žibintuvėlis, gėrimas ir, jei reikia, užkandis. Gidas suteiks jums šalmą, apsaugantį nuo krintančių akmenų, ir dulkių kaukę. 10–20 žmonių grupes į kalną veda vienas gidas, kuris pakeliui pasakoja įdomių faktų tiek apie ugnikalnį, tiek apie visą salą. Viršūnę pasieksite po maždaug 4 valandų ir įveikę apie 1 000 metrų aukščio skirtumą, darydami reguliarias pertraukas, kaip tik laiku prieš saulėlydį. Jei tik jums nepasiseks ir kraterį neuždengs debesys, galite patirti vieną iš įspūdingiausių patirčių savo gyvenime.

Kas 15 minučių galėsite stebėti lavos išsiveržimą, kurio aukštis gali siekti iki 100 metrų. Išsiveržimą lydi bauginantis garso fonas, sieros dūmai ir pelenų bei akmenukų lietus. Net artėjant prie viršūnės jaučiatės tarsi eitumėte į pragarą: oras pradeda įgauti gelsvą atspalvį, visur tvyro dujų iš sūkurio tvaikas, ir suprantate, koks „mažas“ esate šalia šio ugnikalnio. Tačiau stovėdami ant kraterio krašto atsiduriate pačioje pragaro šerdyje: ledinis vėjas šaldo nugarą, krintantys akmenukai barbena į jūsų šalmą, o instinktai rėkia: „Bėkite, kol nesusidrebėjo žemė!“ Tačiau priešais tave atsiveria lavos reginys, ir net ta maža vulkano galios dalelė, kurią čia matai, verčia sustoti ir stebėti, nors ir tik akimirką. 

Ką pamatyti aplink

Atraskite visas lankytinas vietas Sicilija.