Didžiausias Tanzanijos nacionalinis parkas užima beveik 15 000 km2 plotą. Jis ribojasi su Masai Maros parku Kenijoje.

Kasmet čia vyksta didžiulis migracijos reginys, kai didžiulės antilopių ir zebrų bandos keliauja per lygumas ieškodamos maisto. Ši teritorija nacionaliniu parku yra nuo 1951 m., iki tol čia medžiojo baltieji kolonistai.

Į nacionalinį parką galima patekti pro kelis vartus. Labiausiai naudojami Naabi kalvos vartai, pro kuriuos atvyksta dauguma lankytojų.

Žmonės čia atvyksta iš rytų, iš Ngorongoro kraterio.

4 Sergenti regionai

Serengeti galima suskirstyti į keturis regionus.

Pietinę dalį, į kurią lankytojai atvyksta per Naabi kalvą, sudaro žolėtos lygumos - savanos. Dirvožemyje gausu mineralų, nes praeityje jis buvo praturtintas ugnikalnio pelenais, o dirvožemyje yra fluorito, tikriausiai todėl antilopės gnu atsiveda jauniklius būtent čia. Sausio-balandžio mėnesiais čia būna neįtikėtinai daug žvėrių, tačiau daug jų lieka net ir migracijai pajudėjus.

Centrinė Serengečiodalis vadinama Seronera. Ją sudaro miškingi slėniai ir savanos aplink Grumeti upės intakus. Tai populiariausia safario lankytojų dalis, kurioje gausu pramintų takų, apgyvendinimo vietų ir, žinoma, daugybė žvėrių. Migruojantys žolėdžiai pasirodo apie balandžio mėn. ir toliau keliauja į šiaurę.

Vakarų koridorius driekiasi į vakarus nuo Seroneros, kur parkas siekia iki 8 km nuo Viktorijos ežero. Koridorius driekiasi aplink Grumeti upę, jį sudaro pelkės ir miškai. Migracija čia prasideda gegužės-liepos mėnesiais, kai vyksta dramatiškas upės kirtimas.

Šiaurinę Serengečiodalį sudaro banguotas kraštovaizdis ir iš dalies akacijų miškai. Nuo liepos iki rugsėjo migracija vyksta į šiaurę, o lapkritį ir gruodį vėl grįžta į pietus.